Sporto nauda emocinei sveikatai

Visi žinome, kad sportas yra naudingas jūsų fizinei sveikatai. Tačiau aktyvi fizinė veikla, taip pat įtakoja jūsų psichinę būklę.

  • Gerina nuotaiką. Norite sumažinti stresą, gerinti emocinę būseną ir jaustis laimingesniais? Pradėkite užsiiminėti fizine veikla! Gal būt jūs mėgstate konkrečią sporto šaką, o gal lankotės sporto salėje – bet kokia fizinė veikla skatina gamintis laimės hormonui (endorfinui) jūsų smegenyse, kurie įtakoja laimės jausmą.
  • Padeda susikoncentruoti. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti gerą psichinę bei fizinę būklę, lėčiau sensta smegenų ląstelės. Padeda kritiniam mąstymui, mokymuisi, dėmesio koncentracijai, atminties lavinimui. Tyrimai parodė, kad užsiimant įvairia fizine veikla (aerobika, boksas, svarmenys, bėgiojimas, joga) yra ypatingai naudinga gerai organizmo būklei. Įsitraukiant į šią veiklą bent 3-4 kartus per savaitę, galite pagerinti emocinę būklę, jaučiamas atpalaidavimas.
  • Mažina stresą ir depresiją. Kai esate fiziškai aktyvus, jūsų mintys yra nutraukiamos nuo kasdienių rūpesčių, suaktyvėja kraujotaka smegenyse ir jaučiatės laimingesnis. Sportas mažina streso hormonų lygį jūsų kraujyje, todėl gali padėti gydyti lengvus depresijos simptomus, užmiršti kasdienius rūpesčius. Tuo pačiu smegenyse skatina endorfino (laimės hormono) išsiskyrimą, kuris yra atsakingas už žmogaus emocijas.
  • Gerina miego įpročius. Sportas ir kitos fizinio aktyvumo formos pagerina miego kokybę. Sportuojant lengviau užmigti, o miego kokybė geresnė. Kaip visi žinome, miegas svarbiausia paros dalis – įtakoja nuotaiką, emocijas, sveikatą. Tačiau turėtumėte vengti aktyvios fizinės veiklos prieš miegą.
  • Palaikomas sveikas svoris. Sportas padeda išlaikyti sveiką svorį, o sveika fizinė būklė gerina pasitikėjimą savimi. Ligos kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja sportuoti, taip mažinant viršsvorį, gerinant psichinę bei fizinę būklę. Tokios fizinės veiklos kaip bėgimas, važiavimas dviračiu ar sunkioji atletika ypač veiksmingi reguliuojant svorį. Esant normaliam kūno svoriui, mažėja rizika susirgti cukriniu diabetu, kraujagyslių ligomis, aukštu cholesterolio kiekiu, mažėja hipertenzijos tikimybė. Kontroliuoti svorį būtina, nes antsvoris tai raktas į daugelį ligų.

Privalumų užsiimti sportine veikla yra labai daug – nuo privalumų fizinei būklei, išvaizdai iki įrodyto psichinės būklės gerėjimo. Pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami aktyvią sportinę veiklą. Įsitikinkite, kad jūsų sveikata leidžia užsiiminėti tam tikra sportine veikla, nepamirškite saugotis ir vengti traumų.

Aktyvia fizine veikla užsiimantys žmonės labiau patenkinti savimi. Taip yra todėl, kad sportuojant išsiskiria, jau minėtas, laimės hormonas endorfinas. Šis hormonas gerina nuotaiką ir mūsų nuomonę apie save. Jausmas, užplūdęs po treniruotės dažnai apibūdinamas kaip „euforija“, jaučiamas energijos antplūdis, atsipalaidavimas. Sportas padeda nugalėti stresą ir kovoti su depresija bei nerimu. Tai tik keletas pavyzdžių, kaip fizinis aktyvumas įtakoja emocinę savijautą ir gerina sveikatą.

Be the first to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*