Riba tarp mėgėjiško ir profesionalaus sporto

Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo įvairios mėgėjiško sporto lygos. Tai žinoma yra džiuginantis dalykas, nes vis daugiau žmonių įsitraukia į įvairias krepšinio, futbolo ir kitų sporto šakų komandas.

Pagrindiniai skirtumai tarp mėgėjiško ir profesionalaus sporto akivaizdu, kad yra finansinio pobūdžio. Profesionalūs sportininkai už savo sportą (darbą) gauna pinigus, iš kurių gyvena, investuoja į savo sportinį tobulėjimą ir tt. Tuo tarpu mėgėjai tiesiog sportuoja savo malonumui.

Profesionaliame sporte yra svarbu pergalės, laimėjimai, nes nuo jų priklauso sportininkų, sporto klubų, federacijų algos, finansavimai. Kadangi dauguma žmonių iš prigimties yra azartiški, tad ir mėgėjiškame sporte (ypatingai komandiniame sporte) dažniausiai sportuojame, stengiamės ir tikimės iškovoti pergales.

Taigi tiek profesionaliame, tiek ir mėgėjiškame sporte visi (na bent jau dauguma), visada, visur nori nugalėti. Daugiau skirtumų galime surasti pažvelgdami į treniruočių krūvius, supratimą apie kūno lavinimo procesus, sporto laipsniškumą.
Profesionaliame sporte sportininkus ruošia treneriai, raumenų tonusą palaiko masažuotojai bei kitas personalas. Kai tuo tarpu mėgėjiškame sporte dažniausiai kiekvienas yra sau treneris ir kiekvienas sportuoja pagal savo supratimą.

Šioje vietoje atsiranda pavojai mėgėjiškai sportuojančiųjų sveikatai. Komandiniame sporte, kad ir krepšinyje ar futbole, atliekama labai daug įvairių judesių, atsiranda daug kontaktų su varžovais, akivaizdu, kad ir traumų tikimybės labai didelės.
Mėgėjai sportininkai ne visi žino, kaip reikia teisingai atlikti apšilimą prieš varžybas, kaip reikia taisyklingai paruošti savo raumenis, raiščius bei visą kūno tonusą prieš sezoną. O iš nežinojimo ir nepasiruošimo sezono eigoje pasipila traumos, kurios ne tik sumažina galimybes toliau sportuoti, bet ir gyventi įprastą gyvenimą, nes kiekviena trauma mums palieka „pėdsaką” ir priminimą, jog mūsų organizme yra pažeistų vietų.

Tad tiek profesionaliame sporte, tiek ir mėgėjiškame sportuojantys žmonės atlieka daug įvairių judesių. Jei kūnas nėra tinkamai paruoštas, tuomet tie judesiai, kontaktai su varžovais mums gali „atnešti” daug sunkių traumų. Tad šiuo straipsniu norėjau priminti, jog ta riba tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto nėra tokia didelė. Visi sportuojantys tam tikrose situacijose patiria didelių organizmo apkrovų ir kad organizmas jas atlaikytų, tam reikia jį tinkamai paruošti, kas kartą prieš varžybas atlikti išsamų apšilimą.

Primename, jog šio projekto pagrindinis tikslas yra skatinti žmonės tinkamai ir taisyklingai sportuoti, kad sportas taptų mums naudingu, o ne skausmingu.

Comments

  1. Esminis skirtumas – kai žmogui jo veikla yra darbas, ir kai žmogus sportuodamas tiesiog natūraliai palaiko sveikatą.
    „Perlenkimai” visur yra blogai..
    Esame mąstantys, taigi ir turime pajusti, koks krūvis organizmui yra optimalus. O pergalės.. nesiplėsiu, bet man tai keista – juk sportuojame dėl sveikatos, o ne tam, kad sportuodami gautume traumas?..
    Ir pirmųjų olimpinių žaidynių principas ir buvo masinis dalyvavimas, o ne varžymasis 🙂 .
    Pritariu jums, sportas pirmiausia – sveikata 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *